Birželio 29 d. – liepos 3 d. vyko vaikų dienos centro „Parama“ organizuota vaikų vasaros poilsio stovykla „Kartu“.
„Esu įsitikinęs, kad kelios savaitės gerai organizuotoje vasaros stovykloje ugdymo požiūriu gali būti vertingesnės nei visi formalūs mokslo metai“, – sako Charles William Eliot, amerikiečių pedagogas ir vienas įtakingiausių XIX–XX a. švietimo reformatorių.
O viena savaitė? Tiek laiko vaikai ir paaugliai praleido vaikų dienos centro „Parama“ stovykloje „Kartu“ prie Giliaus ežero.
Stovyklos metu tapo aišku, kad yra ne viena veikla, kuri gali suteikti tokį pažinimo ir atradimo džiaugsmą, kurio tikrai negaunama mokykloje, tegu ir geriausioje. Viena tokių – susitikimas su Šiaulių skautų vadovu, tuntininku S. Staponkumi. Skautas ne tik pasakojo apie skautišką gyvenimą, bet ir išmokė, kaip teisingai surišti net porą mazgų, kaip greitai įsikurti laužą, kaip pasigaminti skanų skautišką desertą. O ko verta galimybė pašaudyti iš lanko?!
Savotiška gautų pamokų tąsa buvo ir Vinetu kaimo edukacijoje. Skambėjo dambrelis, o indėnų kultūra ir istorija atgijo per veiksmą. „Jaunųjų vilkų“ edukacijoje lauko žaidimai ir protėvių rungtys buvo neįprastos, reikalavo budrumo, drąsos bei pasitikėjimo savimi. Todėl susitikimas Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre su Renata Tarbūniene, centro administratore, kuri ne tik papasakojo apie parką ir centro veiklą, bet davė išspręsti ir kryžiažodį „Pažink Tytuvėnų regioninį parką“, pavyko puikiai. O „Žalioji viktorina“ – inovatyvi virtualios realybės edukacinė programa – leido pagilinti žinias apie ekologiją, tvarumą ir atsinaujinančius išteklius.
Stovyklos užsiėmimai buvo suplanuoti taip, kad apimtų pilietiškumo, emocinės sveikatos gerovės, kūrybiškumo ugdymą, todėl vyko susitikimai su įvairių sričių specialistais: užsiėmimas „Emocinė temperatūra žaidimų terapijoje“, kurį vedė psichologė S. Urbelienė, leido stovyklautojams „nuleisti garą“; meno terapijos veiklos, kurias vedė R. Andrulytė, pagal projektą „Prevencinių priemonių, skirtų visuomenės sveikatos stiprinimui, įgyvendinimas Kelmės rajono savivaldybėje“, priminė, kaip stiprinti emocinę sveikatą, mažinti stresą ir skatinti saviraišką; visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, A. Palubinskienė ir Ž. Rukienė neleido pamiršti saugaus elgesio stovyklaujant. Susitikimo su Kelmės PGT specialistais T. Molotoku ir Š. Turskiu, atvykusiais kartu su Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos narų komanda, metu kalbėta apie atsakomybę sau ir kitiems – saugų elgesį tiek namuose, tiek gamtoje.
Visai kitokio pobūdžio buvo švilpynių iš molio edukacija. Kūrybiškos pažinties su molio paslaptimis, kurią vedė tautodailinkė G. Morkienė, metu vaikų rankose gimė švilpynės! Juvelyras V. Sapragonas supažindino su juvelyrikos paslaptimis ir suteikė galimybę pasigaminti žiedelį.
Stovyklautojai nekantriai laukė susitikimų su Kelmės baikeriais, kurie jau ne vienerius metus aplanko stovyklą ir lepina ledais, pavėžina motociklais ir pralaimi kvadratą.
Jau tradicija tapo kiekvienos stovyklos metu vakarais sekamos pasakos. Ne išimtis ir šioji. Pasakų edukacija itin svarbi – reikia išlaikyti dėmesį ne 5 ar 10 min., o tai jau nemenkas iššūkis jaunimui, mėgstančiam naršyti telefone. Tačiau, kai net paauglys vaikinukas klausia, ar bus pasaka, – tai geriausias įrodymas, kad tokia veikla yra reikalinga.
Tradiciškai buvo ir diskoteka, ir laikinos tatuiruotės, ir padėkos stovyklautojams už aktyvumą vienoje ar kitoje veikloje.
Vadinasi, atsakymas į pradžioje retoriškai iškeltą klausimą yra vienareikšmis: taip, tokio tipo stovyklos reikalingos! Čia kitoks socialinis komunikavimas, čia ugdomi ir formuojami visai kitokie įgūdžiai bei gebėjimai, nei dienos stovyklų metu ar vaikų dienos centruose.
Nuoširdi padėka visiems: ir dalyvavusiems, ir prisidėjusiems prie stovyklos įgyvendinimo!
